Tai pjesė apie meilę, apie tai, kad kiekvienas iš mūsų, sąmoningai ar ne, ieškome gilių jausmų, o juos patyrę – nuo jų bėgame. Apie tai, kad dauguma iš mūsų nuo savo vienatvės bandome pabėgti daug dirbdami. Mes bijome nežinomybės, bijome, kad eilinį kartą būsime apgauti ar nusivilsime. Todėl ir mūsų gyvenimas paskęs rutinoje, o mes nepajėgiam žengti žingsnio savo laimės link.
Ar galime būti laimingi šiame racionaliame pasaulyje, jeigu nepatirsime nuostabiausio pasaulyje jausmo – MEILĖS?
Vaidina – Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys
